Tokijo mieste siautėja monstrai. Tiesiog aiškinasi santykius. Miestas ir jo gerovė jiems nerūpi. Kiekvienas jų nori tapti Tokijo karaliumi (turbūt nesveikas noras vadovauti kamuoja juos), o jūsų užduotis vadovauti monstrams.( tai labai sveikas ir pagirtinas noras). Taigi kiekvienas žaidėjas pasigriebia po vieną jam labiau patinkantį monstrą ir pirmyn.
Žaidime šeši monstrai, taigi gali dalyvauti max šeši žaidėjai. Nors monstrų išvaizda skirtinga, bet jie neturi jokių specialių savybių (bet jeigu labai reikia, tai yra žaidimo papildymas su savybėmis) , taigi pradžioje visi pradeda vienodomis sąlygomis. Lygybė – brolybė. Bet čia jau ir baigiasi brolybė, nes laimės tik vienas. Tas kuris pirmas surinks 20 pergalės taškų arba nudobs visus konkurentus. Kokią strategiją jūs pasirinksite priklauso tik nuo jūsų ir esamos situacijos vertinimo. Abejais būdais galima laimėti. Žaidimą sukūrė Richard Garfield – taip taip tas pats Garfield, kuris sukūrė MTG. Žinoma panašumo, tai jokio nerasite su legendiniu kolekciniu žaidimu, bet………………KOT – tikrai geras ir smagus žaidimas. Bent jau man ir daugumai žaidėjų su kuriais žaidžiau patiko ir užkabino jau nuo pirmos partijos. Iš esmės tai vakarėlio žaidimas, kuriame daug kauliukų ridenimo, daug interakcijos, nemažai randomo. (vis dėlto kauliukai gi). Pats vyksmas paprastas. Jami 6is kauliukus – rideni. Gali dar du kartus perridenti. Gali norimus kauliukus pasilikti, perridenti tik tuos kuriuos nori. Taigi renkam norimas kombinacijas. Taigi galima rinkti taškus, galima atakuoti, galima gydyti savo monstrą, jei jis sužeistas, galima kaupti energijos kristalus, kad už juos nusipirkti kažkokį patobulinimą („upgrade” kortos. Pvz, rideni ne 6is o 7is kauliukus, ar turi daugiau gyvybės, ar turi šarvą nuo vieno sužeidimo).
Kaip jau minėjau galimybių ir strategijų yra ne viena. Galima žaisti taikiai – kaupti energiją, pirkti patobulinimus ir tiesiog stengtis išridenti taškus. O galima kaip tik stengtis visus pribaigti ir tokiu būdu laimėti. Ne kartą matyta situacija, kai žaidėjui trūksta kokio 1o taško iki pergalės, bet deja jis nesirūpino tinkamai nuosavo monstriuko sveikata ir jis palieka šią ašarų pakalnę (šiuo atveju kalną). Taigi visada rūpinkitės augintinio sveikata. Nors žaidimo taisyklės paprastos ir lengvai perprantamos, nors yra „randomas” ir kauliukai, visgi žaidime strategija yra. Pvz nuo pat pradžių nelįsti į Tokijų. Nuo pat pradžių rinkti taškus arba kaip tik kaupti energijos kristalus, kad įsigyti naudingų patobulinimų ir tik tada pradėti siautėti. Arba kaip tik stengtis kuo labiau prilupti priešininkus, kad jų pagrindinis užsiėmimas būtų – gydyti savo monstrą. ( o kai gydai monstrą, nebus kada pulti kitus ar rinkti taškus). Jau sužaidžiau labai nemažai partijų, gal per 50 ir žaidimas nenusibosta.
Tai ir vakarėlio žaidimas ir žaidimas šeimai. Jį gali žaisti visa šeima, sugebės žaisti tiek “didelis” tiek “mažas” (“mažas” nuo 8 metų).
Išvada – maestro Richard’as Garfield’as parodė, kad ne iš kelmo spirtas (turbūt iš kažkur kitur spirtas) ir sugeba kurti įvairių žanrų žaidimus. Jei norite smagaus, greito snukiadaužio tai šis žaidimas jums tiks.
Tinka ir stalo žaidimų naujokams. Išbandžiau.
