Lietuviški stalo žaidimai: apie užkerėtas Baltų žemes, „Oskarą“ nuridenusį ežiuką ir „Perekupų“ magiją

Stalo žaidimų populiarumui Lietuvoje augant, jie po truputį vaduojasi iš „vien vaikams“ skirto užsiėmimo etiketės. Augant stalo žaidimų kultūrai, daugėja ir žmonių, puoselėjančių svajonę kurti savo stalo žaidimus. Šią ypatingą Lietuvai dieną apžvelgiame temą, kuri turėtų būti linksniuojama kur kas daugiau – tai lietuviški stalo žaidimai ir jų kūrėjai.

Kol čekų genijus Vlaada Chvatil po „Through the Ages: A Story of Civilization“ išleidimo 2006 m. vienas po kito kūrė pasaulinį pripažinimą pelniusius žaidimus, o lenkas Ignacy Trzewizek po kelių labai stiprių stalo žaidimų galiausiai visiškai sudrebino stalo žaidimų pasaulį 2012 m. su „Robinson Crusoe: Adventures on the Cursed Island“, Lietuvoje stalo žaidimų kūrimas ėjo pirmuosius nedrąsius žingsnius. Išskirti galima būtų nebent momentą, kuomet lietuviškas vardas ryškiai sužibėjo fiziko bei žaidimų kūrėjo Alvydo Jakeliūno kooperacijoje su vokiečiu Günter Cornett. Apgaulingai paprastas ir genialus žaidimas „Hey, that‘s my Fish“, 2003 m. pirmą kartą išleistas žaviai lietuviškai skambančiu „Pingvinas“ vardu, 2006 metais buvo rekomenduotas prestižiniuose „Spiel des Jahres“ apdovanojimuose, o garsusis Bruno Faidutti paskelbė jį savo „2006 metų geriausiu“ stalo žaidimu. Žaidimą išleido ir „Fantasy Flight“.

Kitų sužibėjimų teko dar dešimtmetį palaukti. Kol vieni žaidimai buvo įkvėpti politinės tragikomedinės aplinkos (kortų žaidimas „Šeimas“), kiti kūrėjai sėmėsi protėvių išminties. 2017 m. po nelengvo kūrybinio proceso, pakeitęs savo pirminę išvaizdą ir mechanikas, pasaulį galiausiai išvydo komandos „Roger Roger“ stalo žaidimas „Baltų žemės“. Pradinius masyvaus žemėlapio konceptus pakeitė paprastesnės, „Forbiden Dessert“ žaidimą kiek primenančios idėjos. Žaidimas nepasiūlė kažko dar nematyto stalo žaidimų pasaulyje, tačiau jo kūrėjams puikiai pavyko perkelti baltų genčių istorijos tematiką į modernių stalo žaidimų formą ir galutinis rezultatas, papuoštas savitu ir subtiliu dizaino stiliumi, tapo puikiu įrodymu, kad lietuviškas stalo žaidimas yra misija įmanoma. Žaidimo kūrėjų viziją apie baltų istoriją papasakoti taip, kad sudomintų ir tuos, kas istorija nesidomi, pavyko įgyvendinti. „Baltų žemes“ neabejotinai galima laikyti svarbiu momentu lietuviškų stalo žaidimų kūrimo istorijoje.

Stalo žaidimas „Baltų žemės“ - VšĮ „Artsfera” archyvo nuotr.

Interviu su stalo žaidimo „Baltų žemės“ kūrėjais stalo žaidimų konvente  „PineCon 2017“ - žaidimų klubas „Board Punks“

Maždaug tuo pačiu metu į stalo žaidimų pasaulį įsiveržė energingoji „Vienaragis.lt“ komanda su Určiu Šulinsku priešakyje. „Vienaragio“ buvo pilna visur – vaikų stovyklose, įvairiose šventėse ir edukacinėse mugėse, kiekvienus metus „Vienaragis“ džiugino stalo žaidimų festivalio „PineCon“ lankytojus. Jau pirmieji „Vienaragio“ žaidimai, tokie kaip „Džiunglių cirkas“, „Story Chest“ (asmeninis Určio favoritas) ar netgi vienos kortos žaidimas „Have a Smile“ stebino savo originalumu ir nestandartiniais sprendimais. Kai kurie iš jų, pavyzdžiui, „Emojito“ paimdavo populiarius vakarėlių žaidimų konceptus ir nukreipdavo juos unikalia kryptimi – šiuo atveju link vaikų ir suaugusio emocinio intelekto lavinimo. Kiti, kaip „Planet“ stebino visiškai unikaliais sprendimais – kuriame dar kitame žaidime turi galimybę susikurti planetą, laikydamas ją savo rankose?

Veržlus Určio kūrybinis užtaisas greitai atnešė sėkmę. Jau 2018 m. „Emojito“ nominuojamas „Kinderspiel des Jahres“ metų vaikų žaidimo titului. „2019 Toy & Game Innovation Awards“ stalo žaidimų kūrėjas pelno kylančios metų žvaigždės („Rising star innovator of the year“) titulą už strateginį žaidimą „Planet“ ir reakciją lavinantį žaidimą „Pigasus“. Visa tai vainikuoja 2020 m. žaidimas „Speedy Roll“, kuris vėl nustebina išradinga mechanika. Šiame žaidime rasite „ežiuką“ – ridenamą, lipnia Velcro juosta padengtą kamuoliuką. Ridendamasis stalu ežiukas renka miško gėrybes, kurių dėka gali greičiau pasiekti namus ir pabėgti nuo lapės. Šis žaidimo elementas pakerėjo „Spiel des Jahres“ komisiją ir atnešė žaidimui stalo žaidimų pasaulio „Oskarą“ – „Geriausio 2020 metų žaidimo vaikams“ apdovanojimą. Žaidimas tinkamas žaisti nuo ketverių metų vaikams ir yra tikras mažųjų numylėtinis.

„Pigasus“ yra bene populiariausias Lietuvoje Určio sukurtas stalo žaidimas. Tai greitas reakciją lavinantis žaidimas, kurio metu turite pastebėti gyvūnų kombinacijas. Vėlgi, iš pirmo žvilgsnio, tai neatrodo kažkas, ko dar nebuvome matę stalo žaidimų pasaulyje. Tačiau netrukus vėl išryškėja Určio sprendimų genialumas – kortose pavaizduoti fantastiški ir atrodytų, neįmanomi, dviejų gyvūnų deriniai. Jei jie turėtų vardus, galėtų vadintis krabarykliu, krokodilžirafe, drambliasraige, ar kažkaip panašiai. Žaidimo tikslas – kuo greičiau surasti dvi kortas, kurios „priklauso“ tam pačiam gyvūnui ir griebti paršelį Pigasą. Genialu, paprasta ir fantastiškai smagu vienu metu – nenuostabu, kad „Pigasus“ užkariavo stalo žaidimų gerbėjų širdis.

Visai neseniai kaunietis Urtis sukūrė ir riboto tiražo stalo žaidimą „Kauno žvėris“ savo miestui Kaunui, kuriame žaismingai perteikė Kauno Žvėries kuriamą mitą ir pakvietė atrasti šio miesto paslaptis.

Kol Urtis Šulinskas skynė laurus su žaidimais, orientuotais į šeimą ir vaikus, Lietuvoje pribrendo žaidimas skirtas ne visai šeimai. „Perekupai“ atėjo į Lietuvos stalo žaidimų pasaulį su griausmingu tiuninginio golfo trenksmu – du pirmieji jo tiražai buvo iššluoti, kaip tačkos nuo tralo, o trečiojo dar teks palūkėti. Žaidimo veiksmas vyksta „laukinių 90-ųjų“ automobilių turguje. Žaidėjai žaidžia už perekupus, o žaidimo tikslas – „užkalti penkis gabalus žalių stumdant dėvėtas tačkas“.

Fenomenalią žaidimo sėkmę galima aiškinti įvairiai. Tačiau visi jį išbandę sutaria – kiekvienam lietuviui artima tema perteikta ypatingai stipriai. Žaidime gausu įvairaus žargono: nuo perekupų ir mechanikų terminų iki gatvinio bazaro. Kad nepasimesti tarp babinų, prakladkių, moldingų ir kitų gerų dalykų, prie žaidimo pridėtas žodynėlis su slengo paaiškinimais ir kitais smagumynais. O vien ko vertos fantastiškos Eglės Ziomos sukurtos žaidimo iliustracijos...

Laukiniai devyniasdešimtieji ir pirmieji atgavusios nepriklausomybę Lietuvos žingsniai yra tokia socialinė terpė, iš kurios kūrybinės medžiagos galima semtis kibirais. „Perekupų“ kūrėjai ne tai kad kibirais, bet pilnais kuro bakais jo sriūbtelėjo ir sudėjo visa tai į ši stalo žaidimą-superhitą. Dėl devyniasdešimtaisiais alsuojančios tematikos, žaidžiant „Perekupus“ dažnai atsiranda „roleplay“ elementas, žaidėjams įsijaučiant į savo personažus. Matyt kiekviename iš mūsų slypi perekupo gyslelė...

„Perekupų“ kūrėjai „PineCon pasikalbėjimuose“ - stalo žaidimų klubo „Board Punks“ nuotr.

„Perekupai“ „LT Game awards“ žaidimų apdovanojimuose laimėjo geriausio „Game Jam“ žaidimo apdovanojimą ir įrašė dar vieną pastraipą į lietuviškąją stalo žaidimų istoriją. Su nekantrumu laukiame, kada ši kūrėjų komanda nudžiugins mus naujais savo kūriniais ir neabejojame, kad tai įvyks.

Nuo žaidimo ne visai šeimai šokame atgal prie žaidimų patiems mažiausiems. Ir čia tiesiog būtina paminėti LOGIS, kurie daugiau nei 20 metų kuria ir leidžia žaidimus mažiesiems, o jų žaidimai pripažinti pasauliniu mastu. Štai 2020 m. LOGIS išleistas žaidimas „Foto Fish“ nominuotas metų žaidimo apdovanojimui „Kinderspiel des Jahres 2020 m.“ Taip, tais pačiais metais, kai Urtis Šulinskas atsiėmė geriausio žaidimo vaikams titulą už „Speedy Roll“! Tiesa, tai nėra lietuvių kūrėjo darbas, tačiau pažvelgus į didelį LOGIS žaidimų arsenalą, randame puikių lietuvių kūrėjų stalo žaidimų mažiesiems, tokių kaip Laimos Kikutienės „Meškučiai skaičiuoja“, kurį gali žaisti ir trimečiai žaidėjai.

Kaip matome, lietuvių kūrėjų stalo žaidimų pasaulis jau dabar yra gana įvairialypis. Naujai atsidariusiame stalo žaidimų klube „GAME INN“ renkasi ir buriasi į klubus stalo žaidimų kūrėjų klubas „Prototipas“, kurie testuoja ir tobulina savo kurtus stalo žaidimų prototipus. Tik laiko klausimas, kada lietuviškame stalo žaidimų pasaulyje išvysime daugiau nuostabių kūrinių.

Kaip manote jūs? Kokia lietuviškų stalo žaidimų ateitis? Kokių žaidimų nepaminėjome, ar ką reikėtų pridurti? Palikite komentarą!